Kiaušintakinio nėštumo gydymas metotreksatu LSMUL Kauno klinikose

Abstract

Tyrimo tikslas. Nustatyti kiaušintakinio nėštumo gydymo metotreksatu rezultatus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikų) Akušerijos ginekologijos klinikoje. Tyrimo metodai. Atlikta retrospektyvi Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos informacinės sistemos duomenų analizė. Analizuoti visi 2018–2019 m. diagnozuoti kiaušintakinio nėštumo atvejai, kai gydymui buvo skirtas metotreksatas (n=40). Buvo vertinti moterų demografiniai rodikliai, kiaušintakinio nėštumo rizikos veiksniai ir simptomai, ultragarsinio tyrimo radiniai, žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) kiekis, metotreksato dozių skaičius, gydymo veiksmingumas ir ar metotreksatas buvo skirtas pagal pastaruoju metu rekomenduojamus kriterijus. Rezultatai. Dažniausiai moteris buvo pirmą kartą pastojusi, vidutiniškai apie šeštą nėštumo savaitę besiskundžianti pilvo skausmu ir kraujavimu iš genitalijų, kuriai ultragarsinio tyrimo metu dažniausiai buvo matytas įvairaus dydžio, heterogeninės struktūros darinys gimdos priedų srityje. Dauguma atvejų (92,5 proc.) metotreksatas buvo skirtas pagal rekomenduojamus kriterijus. Iš viso 35 proc. moterų gydymo metotreksatu baigtis nežinoma. Kiaušintakinio nėštumo gydymas metotreksatu buvo veiksmingas 76,9 proc. atvejų. Trims iš keturių moterų (75 proc.) metotreksatas buvo skirtas vieną kartą, likusioms reikėjo antros dozės. Skubi operacija atlikta 23,1 proc. moterų, tačiau, kai metotreksatas skirtas pagal rekomenduojamus kriterijus, – 17,4 proc. moterų. Visos operacijos atliktos po pirmos vaisto dozės. Išvados. Kauno klinikose kiaušintakinio nėštumo gydymas metotreksatu buvo sėkmingas 76,9 proc. moterų. Nors rezultatai labai panašūs į mokslinėje literatūroje nurodomus duomenis, reikalingi tolesni perspektyvūs tyrimai.