Daiva Jureviciene

Būsto i̧sigijimo sa̧lygu̧ i̧taka jaunimui i̧sitvirtinti nacionalinėje darbo rinkoje

Ekonomikos raidos požiūriu svarbu, kad jaunimas sėkmingai dalyvautų darbo rinkoje. Didesnis jaunimo užimtumas ir mažesnis nedarbas reiskia ilgesnį atskiros gyventojų kartos ekonominio aktyvumo laikotarpį ir spartesne salies ūkio plėtrą. Lietuvos gyventojų užimtumo didėjimo tendencija būdinga vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenims, bet ne jaunimui. Jaunimo iki 25 metų užimtumas daugiausia mažėja dėl padidėjusios emigracijos į Vakarų salis. Kiekvienais metais mūsų salį palieka nemažai protingų, issilavinusių jaunų žmonių. Dalis jų vyksta testi mokslų, stažuotis arba randa darbą pagal specialybe. Kiti savo diplomą iskeicia į nekvalifikuotą, bet geriau nei Lietuvoje mokamą darbą. Vykstant vienpusei darbo jėgos, ypac kvalifikuotos, emigracijai, salis patiria akivaizdžių nuostolių – prarandamos valstybės investicijos, įdėtos į žmogiskąjį kapitalą; mažėja sukuriamas produktas ir kt. Mokslinėje literatūroje pažymima, kad nuosavo būsto turėjimas prisideda prie emigracijos stabdymo. Straipsnyje nagrinėjama, kokią įtaką turi gyvenamojo būsto įsigijimo sąlygos jaunimo įsitvirtinimui nacionalinėje darbo rinkoje. Atlikta sociologinė aukstųjų mokyklų studentų apklausa parodė, kad dauguma jaunų žmonių siekia kuo greiciau pradėti darbine veiklą ir kuo didesnių atlyginimų, kad galėtų paimti būsto paskolą. Vyriausybė negali tiesiogiai dalyvauti atlyginimų didinimo procese (isskyrus minimalaus atlyginimo nustatymą), o keldama darbo užmokestį biudžetiniams darbuotojams bei valstybės tarnautojams, tik prisideda prie biudžeto islaidų didinimo. Todėl straipsnyje, isanalizavus būsto rinkos struktūrą Lietuvoje, gyvenamojo būsto įsigijimo galimybes, valstybės teikiamos paramos jaunimui problemas, teikiami pasiūlymai, galintys daryti įtaką jaunimo apsirūpinimo būstu problemos sprendimui.