Raimondas Savickas

The impact of physical therapy in patients with severe traumatic brain injury during acute and post-acute rehabilitation according to coma duration.

[Purpose] The aim of study was to evaluate the impact of physical therapy on the recovery of motor and mental status in patients who sustained a severe traumatic brain injury, according to coma duration in acute and post-acute rehabilitation. [Subjects and Methods] The study population comprised patients with levels of consciousness ranging from 3 to 8 according to Glasgow Coma Scale score. The patients were divided into 2 groups based on coma duration as follows: group 1, those who were in a coma up to 1 week, and group 2, those who were in a coma for more than 2 weeks. The recovery of the patients’ motor function was evaluated according to the Motor Assessment Scale and the recovery of mental status according to the Mini-Mental State Examination. [Results] The evaluation of motor and mental status recovery revealed that the patients who were in a coma up to 1 week recovered significantly better after physical therapy during the acute rehabilitation than those who were in a coma for longer than 2 weeks. [Conclusion] The recovery of motor and mental status of the patients in acute rehabilitation was significantly better for those in a coma for a shorter period.

The Efficacy of Outpatient Rehabilitation in Patients with Disorders of the Lumbosacral Plexus and the Factors Influencing it

Tyrimo tikslas - įvertinti serganciųjų juosmens– kryžmens rezginio ligomis ambulatorinės reabilitacijos efektyvumą ir nustatyti jam įtakos turincius veiksnius. Tyrimas vykdytas dviem etapais. Pirmuoju etapu retrospektyviai isanalizuoti serganciųjų juosmens–kryžmens rezginio ligomis ambulatorinės reabilitacijos kortelių duomenys. Reabilitacijos efektyvumas vertintas pagal skausmo intensyvumo sumažėjimą. Antruoju tyrimo etapu atliktas prospektyvinis serganciųjų juosmens–kryžmens rezginio ligomis ambulatorinės reabilitacijos efektyvumo tyrimas. Pradedant ir baigiant ambulatorine reabilitaciją ligonių būklė vertinta taikant skaitmenine analogine skausmo skale, Roland-Morris negalios klausimyną, Tarptautinės funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikacijos (TFK) apatinės nugaros dalies skausmo (ANDS) trumpą pagrindinių kategorijų rinkinį. Retrospektyviniu tyrimu (N=280) nustatyta, kad ANDS po reabilitacijos sumažėjo vidutiniskai 2,7 balo, (p<0,05). Skausmo intensyvumo sumažėjimas reiksmingai skyrėsi vyrams ir moterims. Ligoniams, turėjusiems jutimo sutrikimus, skausmas isliko didesnis, lyginant su ligoniais, kurie jutimo sutrikimų neturėjo. Vertinant socialinių demografinių veiksnių ir klinikinių duomenų įtaką skausmo intensyvumo mažėjimui, taikytas logistinės regresijos modelis. Nustatyta, kad moteriska lytis (sansų santykis (SS) -2,1; 95 proc., PI-1,2- 3,8; p=0,02), tarpslankstelinio disko isvaržos nebuvimas (SS - 2,5; 95 proc. PI, -1,0-6,3; p=0,04), nepakeliamas skausmas (9-10 balų) (SS -5,4; 95 proc. PI- 1,2-24,4; p=0,02) ir stiprus skausmas (6-8 balai) pries reabilitaciją (SS 1,8; 95 proc., PI -1,0- 3,2; p=0,02) turėjo didžiausios reiksmės skausmo intensyvumo sumažėjimui 2 ir daugiau balų. Prospektyvinio tyrimo (N=39) metu nustatyta, kad ANDS sumažėjo vidutiniskai 2,8 balo, kojos skausmas - 2,5 balo, negalios lygis dėl ANDS- 4,3 balo, negalios lygis dėl kojos skausmo - 3,7 balo, p<0,001. ANDS sumažėjimas buvo susijes su grįžimu į darbą, p<0,001. Po reabilitacijos į darbą grįžo 60 proc. dirbusių tiriamųjų. Būklės vertinimas pagal TFK isryskino didžiausias pacientų problemas, padėjo įvertinti ligonio aplinkos veiksnius. Isvados. Ambulatorinė reabilitacija sergant juosmens-kryžmens rezginio ligomis patikimai mažino skausmą ir negalią. Skausmo intensyvumo sumažėjimas reiksmingai didesnis ligoniams, kuriems skausmas pries reabilitaciją buvo intensyvesnis. Vyriska lytis, diagnozuota tarpslankstelinio disko isvarža ir jutimo sutrikimai yra veiksniai, neigiamai veikiantys reabilitacijos efektyvumą. Apatinės nugaros dalies skausmo mažėjimas statistiskai reiksmingai susijes su grįžimu į darbą. Ligonio būklės vertinimas, vadovaujantis TFK, padeda isryskinti didžiausias ligonių problemas ne vien medicininiu, bet ir biopsichosocialiniu požiūriu. doi:10.5200/sm-hs.2012.117