Aušra Marcinkevičienė

Allelopathic effects of aqueous extracts of oilseed rape residues on spring barley germination and growth.

Tyrimai atlikti 2011 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stoties laboratorijoje. Tyrimų tikslas – nustatyti ir įvertinti žieminių ir vasarinių rapsų liekanų (kūlenų, ražienojų ir saknų) vandeninių istraukų alelopatine įtaką vasarinių miežių dygimui bei augimui. Eksperimento variantai: A veiksnys – rapsų liekanos: 1) žieminių rapsų kūlenos; 2) žieminių rapsų ražienojai; 3) žieminių rapsų saknys; 4) vasarinių rapsų kūlenos; 5) vasarinių rapsų ražienojai; 6) vasarinių rapsų saknys. B veiksnys – vandeninių istraukų koncentracijos: 1) distiliuotas vanduo; 2) 1 : 6250 (rapsų liekanų ir vandens santykis); 3) 1 : 1250; 4) 1 : 250; 5) 1 : 50; 6) 1 : 10. Žieminių kviecių ir vasarinių miežių grūdai daiginti ant filtrinio popieriaus, sudrėkinto paruostų koncentracijų vandeninėmis istraukomis, Petri lėkstelėse, klimatinėje kameroje. Visų koncentracijų rapsų liekanų vandeninės istraukos (1 : ≥10), palyginti su distiliuotu vandeniu, slopino vasarinių miežių (nuo 13,6 iki 28,6 % vnt.) dygimą. Miežių daigelių (nuo 14,4 iki 16,4 %) ir saknelių augimas (nuo 14,2 iki 19,2 %), palyginti su distiliuotu vandeniu, buvo stimuliuojamas veikiant visų rapsų liekanų stipresnių koncentracijų (1 : 250 ir 1 : 50) vandeninėmis istraukomis. Vertinant rapsų liekanų įtaką miežių dygimui nustatyta, kad vasarinių miežių dygimą stimuliavo žieminių rapsų ražienojai bei vasarinių rapsų saknys, o daigelių ir saknelių augimą – vasarinių rapsų kūlenos bei ražienojai. Žieminių rapsų kūlenų vandeninių istraukų optinis tankis nustatytas didžiausias, vasarinių rapsų saknų vandeninių istraukų – mažiausias. Visų rapsų liekanų 1 : 10 koncentracijos vandeninės istraukos optinis tankis nustatytas nuo 4,0 iki 12,4 karto didesnis, palyginti su kitų koncentracijų vandeninėmis istraukomis. Raktažodžiai: alelopatija, rapsai, vasariniai miežiai, liekanos, vandeninės istraukos, optinis tankis

Pasėlio tankumo ir tręšimo įtaka vasarinių rapsų cheminei sudėčiai žydėjimo tarpsnyje ir derliui

Tyrimai atlikti 2009–2010 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje, karbonatingame giliau glėjiskame isplautžemyje (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol). Tyrimų tikslas – nustatyti pasėlio tankumo ir tresimo įtaką vasarinių rapsų (Brassica napus L.) ‘Sponsor’ cheminei sudėciai žydėjimo tarpsnyje ir derliui. Bandymo variantai: A veiksnys – tresimas: 1) netresta, 2) tresta pries rapsų sėją 64 kg ha–1 N, 64 kg ha-1 P2O5, 94 kg ha-1 K2O ir butonizacijos tarpsnyje 70 kg ha-1 N. B veiksnys – pasėlio tankumas: 1) 2 kg ha–1 (50,1–100 augalų m–2), 2) 4 kg ha–1 (100,1–150 augalų m–2), 3) 6 kg ha–1 (150,1–200 augalų m–2), 4) 8 kg ha–1 (200,1–250 augalų m–2), 5) 10 kg ha–1 (250,1–300 augalų m–2), 6) 12 kg ha–1 (300,1–350 augalų m–2), 7) 14 kg ha–1 (350,1–400 augalų m–2), 8) 16 kg ha–1 (400,1–450 augalų m–2). Žydėjimo tarpsnyje tankėjant vasarinių rapsų pasėliui, ir netrestuose, ir trestuose augaluose esmingai mažėjo žaliųjų baltymų (r = -0,91 – -0,99), fosforo (r = -0,80 – -0,98), kalio (r = -0,89 – -0,98) ir sieros (r = -0,94 – -0,99) kiekis. Dėl tresimo, palyginti su visai netrestais rapsais, esmingai didėjo žaliųjų baltymų, fosforo, kalio bei 2010 m. ir sieros kiekis augalų antžeminėje dalyje. Maisto medžiagų sankaupa vasarinių rapsų antžeminėje dalyje žydėjimo tarpsnyje parodė tendenciją, kad trestuose rapsuose didesnis sėklų derlius tikėtinas retesniame (100–150 vnt. m–2) pasėlyje, o netrestuose arba mažiau derlingame dirvožemyje auganciuose rapsuose – tankesniame (200–300 vnt. m–2) pasėlyje. Raktažodžiai: vasariniai rapsai, pasėlio tankumas, tresimas, cheminė sudėtis, sėklų derlius