Rimantas Velička

Integrated evaluation of rape readiness for overwintering

Abstract Rape (Brassica napus L.) overwintering has been studied in Lithuania and elsewhere; however, data have been analysed separately without inetgration into a common evaluation system. In this work the chosen integrated evaluation method enabled us to make complex evaluation of rape readiness for overwintering in crops of different density. A comprehensive evaluation of rape readiness for overwintering in crops of different density was performed using experimental data of the years 2000–2002. The variances of the individual indicators were subdivided into scales of nine points, and means were assigned to these points. The resulting evaluation points (EP) were marked in a network diagram with the radius scaled from 1 to 9. Evaluation threshold (ET = 5 evaluation points) was also marked, indicating the border between positive and negative assessment. This method thus allows at one sight a distinct, reproducible illustration and evaluation of different indicators characterizing readiness for overwintering. Additionally, interactions between indicators and areas demarcated by the evaluation points of all indications are visualized in the network diagram. An integrated evaluation index (IEI), consisting of the average of evaluation points, its standard deviation and standard deviation of the average of the evaluation points below the ET, was calculated to make generalized data assessments. Comprehensive evaluation using 21 indicators of rape readiness for overwintering in crops of different density showed that importance of these indicators varied. Better plant readiness for overwintering in a crop of the lowest density was determined by high values of assessment of terminal bud height, root collar diameter and nutrient accumulation in the terminal bud compared with a more dense crop. The suitability of the integrated evaluation method in such cases highlights the establishment of very strong and significant correlation (r = 0.98, p≤0.01) between the number of plants that survived the winter and the average evaluation points of readiness for overwintering. The areas determined by values of all indicators, according to different crop densities and calculated integrated evaluation indices, showed that rape readiness for overwintering in a crop with a density of < 20 plants m−2 (IEI = 6.37–1.69–1.15) and with a density of 20.1–40 plants m−2 (IEI = 5.67–1.28–1.02) was better than the average one; in a crop with a density of 40.1–60 plants m−2 (IEI = 4.97–0.85–0.53) was equal to the average one; and in a crop with a density of 60.1–80 plants m−2 (IEI = 3.62–1.23–0.79) and with a density of 80.1–100 plants m−2 (IEI = 3.10–1.76–0.67) was worse than the average one. Very strong and significant correlation was established between the number of plants that survived winter and average of evaluation points of indicators determining rape overwintering.

The effect of sowing time on pest spreading in spring oilseed rape crop

The field experiments were conducted at the Experimental Station of Aleksandras Stulginskis University in 2015–2017. The aim of the experiment was to evaluate the influence of sowing time on spreading of pests and diseases in spring oilseed rape crop. The first sowing occurred when soil reached physical maturity, the other sowing dates were every 5 days in 2015–2016 and every 7 days in 2017. In 2015, the sowing time did not have a significant effect on the distribution of Alternaria brassicae . Meteorological conditions strongly influenced the severity of the disease. The sowing date had a significant influence on the distribution of Verticillium dahliae : in the spring rape crop sown in May, the stems were damaged by 6.4%, less compared to the crop sown in April. In 2016–2017, the rape seedlings in the plots of the latest sowing were significantly more damaged compared with those of earlier sowing dates. In 2016, spreading of Verticillium longisporum significantly increased by 3.7 times in the crop of spring rape sown on 10 May compared to other sowing dates. In 2017, the spreading of Verticillium dahliae in spring rape crops was more influenced by a colder than usual vegetation period and an abundant rainfall than the sowing time. In 2015, the intensity of Phyllotreta spp. damage in the rape seedling period (BBCH 10-19) significantly increased by 2.7 times with the sowing date from 30 April to 20 May. The spreading of Meligethes aeneus was the least in the spring oilseed rape sown at the optimal time (30 April and 5 May). In 2016–2017, Phyllotreta spp. were more intensively spread in the crops sown in April, and rape seedlings were significantly more damaged. In 2016, Meligethes aeneus were most widely spread in the spring rape crop of the earliest sowing (4 October). A significant decrease in the number of pests was detected in the rape crops sown in May compared to that sown in April. In 2017, the highest number of Meligethes aeneus was evaluated in the rape crop sown on 2 June, significantly by 3.9 times more compared with that in the earlier sown crop and by 2.9 times in the crop sown one week later. It is believed that the other generation of Meligethes aeneus from winter rape crops went to the spring rape crops. In 2016, there was a very strong statistically significant correlation between the sum of positive temperatures for the 10-day period up to the sowing of rapeseed and the prevalence of Phyllotreta spp. in crops: r = 0.98, P ≤ 0.05, and the damage intensity of rape seedlings by Phyllotreta spp. of (BBCH 10-19): r = 0.92, P ≤ 0.05. The warmer the weather was before rape sowing, the more active Phyllotreta spp. were. In 2017, strong correlations were established between the number of Phyllotreta spp. and the intensity of crop damage by Phyllotreta spp. and the crop density 3 days after the emergence: r = –0.82, P ≤ 0.05; r = –0.89, P ≤ 0.01, and 7 days after the emergence of spring rape: r = –0.81, P ≤ 0.05; r = –0.88, P ≤ 0.01.

Allelopathic effects of aqueous extracts of oilseed rape residues on spring barley germination and growth.

Tyrimai atlikti 2011 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stoties laboratorijoje. Tyrimų tikslas – nustatyti ir įvertinti žieminių ir vasarinių rapsų liekanų (kūlenų, ražienojų ir saknų) vandeninių istraukų alelopatine įtaką vasarinių miežių dygimui bei augimui. Eksperimento variantai: A veiksnys – rapsų liekanos: 1) žieminių rapsų kūlenos; 2) žieminių rapsų ražienojai; 3) žieminių rapsų saknys; 4) vasarinių rapsų kūlenos; 5) vasarinių rapsų ražienojai; 6) vasarinių rapsų saknys. B veiksnys – vandeninių istraukų koncentracijos: 1) distiliuotas vanduo; 2) 1 : 6250 (rapsų liekanų ir vandens santykis); 3) 1 : 1250; 4) 1 : 250; 5) 1 : 50; 6) 1 : 10. Žieminių kviecių ir vasarinių miežių grūdai daiginti ant filtrinio popieriaus, sudrėkinto paruostų koncentracijų vandeninėmis istraukomis, Petri lėkstelėse, klimatinėje kameroje. Visų koncentracijų rapsų liekanų vandeninės istraukos (1 : ≥10), palyginti su distiliuotu vandeniu, slopino vasarinių miežių (nuo 13,6 iki 28,6 % vnt.) dygimą. Miežių daigelių (nuo 14,4 iki 16,4 %) ir saknelių augimas (nuo 14,2 iki 19,2 %), palyginti su distiliuotu vandeniu, buvo stimuliuojamas veikiant visų rapsų liekanų stipresnių koncentracijų (1 : 250 ir 1 : 50) vandeninėmis istraukomis. Vertinant rapsų liekanų įtaką miežių dygimui nustatyta, kad vasarinių miežių dygimą stimuliavo žieminių rapsų ražienojai bei vasarinių rapsų saknys, o daigelių ir saknelių augimą – vasarinių rapsų kūlenos bei ražienojai. Žieminių rapsų kūlenų vandeninių istraukų optinis tankis nustatytas didžiausias, vasarinių rapsų saknų vandeninių istraukų – mažiausias. Visų rapsų liekanų 1 : 10 koncentracijos vandeninės istraukos optinis tankis nustatytas nuo 4,0 iki 12,4 karto didesnis, palyginti su kitų koncentracijų vandeninėmis istraukomis. Raktažodžiai: alelopatija, rapsai, vasariniai miežiai, liekanos, vandeninės istraukos, optinis tankis

Pasėlio tankumo ir tręšimo įtaka vasarinių rapsų cheminei sudėčiai žydėjimo tarpsnyje ir derliui

Tyrimai atlikti 2009–2010 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje, karbonatingame giliau glėjiskame isplautžemyje (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol). Tyrimų tikslas – nustatyti pasėlio tankumo ir tresimo įtaką vasarinių rapsų (Brassica napus L.) ‘Sponsor’ cheminei sudėciai žydėjimo tarpsnyje ir derliui. Bandymo variantai: A veiksnys – tresimas: 1) netresta, 2) tresta pries rapsų sėją 64 kg ha–1 N, 64 kg ha-1 P2O5, 94 kg ha-1 K2O ir butonizacijos tarpsnyje 70 kg ha-1 N. B veiksnys – pasėlio tankumas: 1) 2 kg ha–1 (50,1–100 augalų m–2), 2) 4 kg ha–1 (100,1–150 augalų m–2), 3) 6 kg ha–1 (150,1–200 augalų m–2), 4) 8 kg ha–1 (200,1–250 augalų m–2), 5) 10 kg ha–1 (250,1–300 augalų m–2), 6) 12 kg ha–1 (300,1–350 augalų m–2), 7) 14 kg ha–1 (350,1–400 augalų m–2), 8) 16 kg ha–1 (400,1–450 augalų m–2). Žydėjimo tarpsnyje tankėjant vasarinių rapsų pasėliui, ir netrestuose, ir trestuose augaluose esmingai mažėjo žaliųjų baltymų (r = -0,91 – -0,99), fosforo (r = -0,80 – -0,98), kalio (r = -0,89 – -0,98) ir sieros (r = -0,94 – -0,99) kiekis. Dėl tresimo, palyginti su visai netrestais rapsais, esmingai didėjo žaliųjų baltymų, fosforo, kalio bei 2010 m. ir sieros kiekis augalų antžeminėje dalyje. Maisto medžiagų sankaupa vasarinių rapsų antžeminėje dalyje žydėjimo tarpsnyje parodė tendenciją, kad trestuose rapsuose didesnis sėklų derlius tikėtinas retesniame (100–150 vnt. m–2) pasėlyje, o netrestuose arba mažiau derlingame dirvožemyje auganciuose rapsuose – tankesniame (200–300 vnt. m–2) pasėlyje. Raktažodžiai: vasariniai rapsai, pasėlio tankumas, tresimas, cheminė sudėtis, sėklų derlius