Dalia Lukšienė

The influence of proximity to city parks and major roads on the development of arterial hypertension

Aims: The aim of this study was to examine the relation between residential distance from major roads and city parks and the development of arterial hypertension. Methods: In this study, we used data of the population included in the MONICA survey (Lithuania). In total, 739 participants without arterial hypertension were selected for the present study. Poisson regression with robust variance estimation was used to evaluate the associations between distances from a major road and a city park expressed as categorical variables and the incidence of arterial hypertension, adjusting for individual risk factors. Results: For persons living at a distance of 151–300 m and > 300 m from city parks, relative risks were 1.49 (95% CI 1.03–2.15) and 1.51 (95% CI 1.10–2.07) respectively, as compared to a ≤ 150 m distance from city parks. For persons living further than 200 m away from a major road, the relative risk for the residential distance from city parks > 150 m was 2.36 (p = 0.029) times higher, as compared to a ≤ 150 m distance from city parks. We found that an increased risk of arterial hypertension was associated with the distance from a city park > 350 m and the distance to a major road < 200 m (RR = 1.48, 95% CI 1.03–2.12) as compared to living ≤ 350 m to a city park and ≥ 200 m away from a major road. Conclusions: An increase in the incidence of arterial hypertension was associated with a shorter distance to a major road and a greater distance to a city park. The effect modification of a shorter distance to a major road on the association between a greater distance to city parks and the incidence of arterial hypertension was identified.

Normali krūvio miokardo perfuzija ir vainikinių arterijų būklė

Tyrimo tikslas. Nustatyti klinikinius požymius, būdingus pacientams, jauciantiems krūtinės skausmus, kurių vainikinės arterijos susiaurėjusios, o miokardo krūvio perfuzija normali. Tirtųjų kontingentas ir tyrimo metodai. Tirtųjų kontingentą sudarė 84 pacientai, jauciantys krūtinės skausmus, kuriems 2000–2007 m. buvo nustatyta normali miokardo krūvio (veloergometrija) radionuklidinė kompiuterinė tomografi ja ir atlikta sirdies vainikinių arterijų angiografija. Miokardo krūvio radionuklidinė kompiuterinė tomografi ja atlikta pagal vienos dienos standartinį protokolą dviem etapais. Vertinimui buvo naudojamas 20 balų modelis. Perfuzija laikoma normalia, kai suminis krūvio balas buvo 0–3. Rezultatai. Didelė pretestinė iseminės sirdies ligos tikimybė nustatyta 25 proc. pacientų, informatyvūs krūvio nutraukimo kriterijai – 45,2 proc. atvejų. Reiksmingų (≥75 proc.) vainikinių arterijų susiaurėjimų nustatyta 26 (31 proc.) pacientams, is jų 6 (7,1 proc.) – trijų arterijų. Vienaveiksnės logistinės regresijos būdu įvertinta klinikinių rodmenų reiksmė didelių vainikinių arterijų stenozių tikimybei esant normaliai miokardo krūvio perfuzijai. 1–3 arterijų stenozė dažniau nustatyta pacientams, kurie jautė būdingus angininius skausmus (sansų santykis 3,8, p=0,008) ir turėjo didele pretestine iseminės sirdies ligos tikimybe (sansų santykis 3,43, p=0,023). Trijų vainikinių arterijų liga dažniau nustatyta pacientams, kurie jautė būdingus angininius skausmus (sansų santykis – 11,2, p=0,009), turėjo didele pretestine iseminės sirdies ligos tikimybe (sansų santykis – 7,93, p=0,018) ir kuriems krūvio metu buvo sukelti iseminiai pokyciai (sansų santykis – 6,4, p=0,037). Isvada. Būdingi angininiai skausmai, didelė pretestinė iseminės sirdies ligos tikimybė ir krūvio sukeliami iseminiai pokyciai patikimai didina vainikinių arterijų reiksmingų stenozių tikimybe net esant normaliai miokardo krūvio perfuzijai, todėl tokiems pacientams turi būti atliekamas angiografijos tyrimas.