Vitalija Rudzkienė
Mykolas Romeris University
Network
Latest external collaboration on country level. Dive into details by clicking on the dots.
Publication
Featured researches published by Vitalija Rudzkienė.
International Journal of Strategic Property Management | 2011
Marija Burinskienė; Vitalija Rudzkienė; Juratė Venckauskaitė
The urban development covers the consensus of a wide range of activities and is aimed at equivalent coordination of the impact of economic, social and environmental factors on planning. Due to different attitudes and interests planners and scientists find it rather complicated to come to a common and widely acceptable attitude towards urban development patterns through harmonization of forms and development principles. The paper includes the theoretical attitudes, related to future insights, into the urban development conceptions. Moreover, assessing the impact of the economic paradigms on urban visions, the paper analyses the influence of development concepts on the qualities of development forms as well as on the creation of future urban alternative visions, compatibility with the principles of sustainable development and proper quality of life. The price of real estate is addressed as one of the key social indicators and the ones that reflect the quality of life. The theoretical provisions, with the help of expert evaluation, are verified taking the districts of Vilnius as an example and considering qualities and forms, population, jobs, area, noise level and pollution of individual districts on the basis of different components. Conceptual modelling principles are applied to determine critical values of the indicators that characterize the sustainable development. Based on them, a system is created that helps to define features of individual urban districts,potential development alternatives and achievable allowed marginal values of the quality of life.
Verslas: Teorija Ir Praktika | 2011
Vytautas Azbainis; Vitalija Rudzkienė
1. Ivadas Nekilnojamasis turtas (NT) pagal tiesiogine savo paskirti buvo naudojamas nuo neatmenamu laiku ir visada buvo sudetine saliu ekonominio vystymosi dalis. Ekonomikos ciklai ir svyravimai sukelia NT rinkos permainu. Is dalies tai susije su technologiju pletra, kuri veliau sukelia kitus sunkiai prognozuojamus pokycius. Nagrinejant NT rodikliu kitima laike galima matyti tam tikras ju kitimo tendencijas, kurias sukele veiksniai, darantys tiesiogine ir netiesiogine itaka NT rinkai. Tokiu veiksniu yra daug ir ju ivairove dideja. Pavyzdziui, tokiu pastaruoju metu atsiradusiu veiksniu, kaip hipotekiniu paskolu, ivairiu isvestiniu finansiniu priemoniu ir akciju rinku, poveikis NT rinkai nekelia abejoniu. Salyse, kurios veikia pereinamosios ekonomikos salygomis, NT rinka su privacios nuosavybes teise susikure dar neseniai. Sios rinkos nestabilumas, jai budingi ryskus svyravimai ir kartu jos svarba, itaka ekonomikos augimui, nedarbo mazinimui, daro sios temos nagrinejima aktualiu nudienos uzdaviniu. Kaip rodo Lietuvos ekonomikos ir kreditu sistemos analize, NT kritimas ir aukstos palukanu normos yra pagrindines rizikos, kurios gali neigiamai paveikti salies finansinio sektoriaus stabiluma (Lakstutiene 2009). Nors laisvos prekiu ir paslaugu rinkos issivysciusiose pasaulio salyse, nagrinejamos seniai, ivertinti ju poveiki pereinamojo tipo ekonomikoms yra labai sudetingas uzdavinys. Perejimas is planines i rinkos ekonomika NT rinkoje sukelia ne tik netiketu, bet ir nepageidaujamu padariniu. Greitiems socialiniams ekonominiams pokyciams suvaldyti reikia daug ziniu ir pastangu. Norint suvokti sio laikotarpio NT rinkos vystymosi desnius, reikia pazvelgti placiau ir ivertinti bendra konteksta, nes NT rinkos modeli pereinamosios ekonomikos salys pereme is kitu, issivysciusiu saliu, kuriose jis evoliucionavo. Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos salims, 1990 m. atgavus nepriklausomybe, teko iveikti specifines pasaulines politines bei ekonomines sistemos problemas. Vienas pagrindiniu sios pereinamosios ekonomikos reformos elementu buvo NT ir zemes privatizavimas. Kuri laika ekonomikos vystymasi pristabde 1998 m. ivykusi Rusijos krize, todel salies ekonomika sparciau pradejo augti tik 2003 m. Tai buvo susije ir su lukesciais del stojimo i Europos Sajunga ir su istojimu 2004 m. Tuos metus galima butu pavadinti ekonomines euforijos metais. Laikotarpis, uzklupus pasaulinei ekonominei krizei, palankus ir moksliniu poziuriu, nes iki tol buvo renkama nedaug statistiniu duomenu ir daugelis ju neatitiko Europos Sajungos duomenu klasifikavimo standartu. Siame straipsnyje apzvelgiamas globalizacijos poveikis NT rinkai pereinamosios ekonomikos laikotarpiu, nustatyti ir istirti pagrindiniai veiksniai, kurie lemia NT rinkos kainu pokycius ir ju burbulo susidaryma Lietuvoje. 2. Globalizacijos poveikis NT rinkai Valstybes, savo ekonomika pertvarkancios is uzdaros centralizuotos ekonomikos i pasaulini laisvos rinkos uki, susiduria su sudetingomis transformacijos ir globalizacijos problemomis. Ekonomikos transformacija giliai paliecia ne tik ekonomika, bet ir visa socialine sankloda, nes svarbiausias transformacijos elementas yra visa apimanti privatizacija. Manoma, kad salims su palyginti stipriomis institucijomis, tinkamai isvystyta finansu sistema ir geru makroekonomines politikos pagrindu integracija neturetu sukelti didesniu ekonominiu svyravimu (Martinaityte 2008). Taikomi du perejimo budai: letos evoliucijos, stengiantis centralizuoto komandinio ukio institucijas pritaikyti prie rinkos ekonomikos salygu, ir greitu reformu arba vadinamoji soko terapija. Bet kuriuo atveju besikeicianciu ekonominiu santykiu metu sudetinga islaikyti procesu tarpusavio balansa ir darna. Nors vadovaujantis atviros ekonomikos koncepcija manoma, kad isoriniai veiksniai daro palankia itaka atskiru saliu pletrai, si itaka reiskiasi labai nevienodai ir kontraversiskai, ypac pereinamosios ekonomikos saliu atzvilgiu (Ciegis, Gineitiene 2008; Burinskiene, Rudzkiene 2007). …
Public Policy and Administration | 2013
Vitalija Rudzkienė; Marija Burinskienė
Increasing impact of global market economy today accelerates changes in peoples living and working conditions, increase migration and significantly exacerbates social problems. The purpose of this study is to disclose the relationship between social justice and social sustainability, to assess the set of social justice-forming factors, to evaluate the assumptions and opportunities of implementation of the social justice principles in the spatial planning. The database of the international population survey was employed for the purpose of connecting perceived justice to macro socioeconomic factors. This connection provides insights into the perception of justice and its relationship with social sustainability indicators, and reveals the problems and tendencies related to the implementation of the socioeconomic development models of the society. The methods of comparative analysis of scientific literature, statistical descriptive and correlation-regression analysis methods are applied for investigation. Findings show that despite similar economic development and the same socioeconomic development models there were significant differences in the assessment of social justice of a country by its population and countries with higher ratings of confidence after a while tend to have a more cohesive society with lower levels of migration and social exclusion. The investigation also confirms occurrences of conflict at micro level and macro level in spatial planning procedures. Application of principles and methods of collaborative public management could be considered as the possible solutions for emerging issues.
Business: Theory and Practice / Verslas: Teorija ir Praktika | 2011
Vytautas Azbainis; Vitalija Rudzkienė
1. Ivadas Nekilnojamasis turtas (NT) pagal tiesiogine savo paskirti buvo naudojamas nuo neatmenamu laiku ir visada buvo sudetine saliu ekonominio vystymosi dalis. Ekonomikos ciklai ir svyravimai sukelia NT rinkos permainu. Is dalies tai susije su technologiju pletra, kuri veliau sukelia kitus sunkiai prognozuojamus pokycius. Nagrinejant NT rodikliu kitima laike galima matyti tam tikras ju kitimo tendencijas, kurias sukele veiksniai, darantys tiesiogine ir netiesiogine itaka NT rinkai. Tokiu veiksniu yra daug ir ju ivairove dideja. Pavyzdziui, tokiu pastaruoju metu atsiradusiu veiksniu, kaip hipotekiniu paskolu, ivairiu isvestiniu finansiniu priemoniu ir akciju rinku, poveikis NT rinkai nekelia abejoniu. Salyse, kurios veikia pereinamosios ekonomikos salygomis, NT rinka su privacios nuosavybes teise susikure dar neseniai. Sios rinkos nestabilumas, jai budingi ryskus svyravimai ir kartu jos svarba, itaka ekonomikos augimui, nedarbo mazinimui, daro sios temos nagrinejima aktualiu nudienos uzdaviniu. Kaip rodo Lietuvos ekonomikos ir kreditu sistemos analize, NT kritimas ir aukstos palukanu normos yra pagrindines rizikos, kurios gali neigiamai paveikti salies finansinio sektoriaus stabiluma (Lakstutiene 2009). Nors laisvos prekiu ir paslaugu rinkos issivysciusiose pasaulio salyse, nagrinejamos seniai, ivertinti ju poveiki pereinamojo tipo ekonomikoms yra labai sudetingas uzdavinys. Perejimas is planines i rinkos ekonomika NT rinkoje sukelia ne tik netiketu, bet ir nepageidaujamu padariniu. Greitiems socialiniams ekonominiams pokyciams suvaldyti reikia daug ziniu ir pastangu. Norint suvokti sio laikotarpio NT rinkos vystymosi desnius, reikia pazvelgti placiau ir ivertinti bendra konteksta, nes NT rinkos modeli pereinamosios ekonomikos salys pereme is kitu, issivysciusiu saliu, kuriose jis evoliucionavo. Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos salims, 1990 m. atgavus nepriklausomybe, teko iveikti specifines pasaulines politines bei ekonomines sistemos problemas. Vienas pagrindiniu sios pereinamosios ekonomikos reformos elementu buvo NT ir zemes privatizavimas. Kuri laika ekonomikos vystymasi pristabde 1998 m. ivykusi Rusijos krize, todel salies ekonomika sparciau pradejo augti tik 2003 m. Tai buvo susije ir su lukesciais del stojimo i Europos Sajunga ir su istojimu 2004 m. Tuos metus galima butu pavadinti ekonomines euforijos metais. Laikotarpis, uzklupus pasaulinei ekonominei krizei, palankus ir moksliniu poziuriu, nes iki tol buvo renkama nedaug statistiniu duomenu ir daugelis ju neatitiko Europos Sajungos duomenu klasifikavimo standartu. Siame straipsnyje apzvelgiamas globalizacijos poveikis NT rinkai pereinamosios ekonomikos laikotarpiu, nustatyti ir istirti pagrindiniai veiksniai, kurie lemia NT rinkos kainu pokycius ir ju burbulo susidaryma Lietuvoje. 2. Globalizacijos poveikis NT rinkai Valstybes, savo ekonomika pertvarkancios is uzdaros centralizuotos ekonomikos i pasaulini laisvos rinkos uki, susiduria su sudetingomis transformacijos ir globalizacijos problemomis. Ekonomikos transformacija giliai paliecia ne tik ekonomika, bet ir visa socialine sankloda, nes svarbiausias transformacijos elementas yra visa apimanti privatizacija. Manoma, kad salims su palyginti stipriomis institucijomis, tinkamai isvystyta finansu sistema ir geru makroekonomines politikos pagrindu integracija neturetu sukelti didesniu ekonominiu svyravimu (Martinaityte 2008). Taikomi du perejimo budai: letos evoliucijos, stengiantis centralizuoto komandinio ukio institucijas pritaikyti prie rinkos ekonomikos salygu, ir greitu reformu arba vadinamoji soko terapija. Bet kuriuo atveju besikeicianciu ekonominiu santykiu metu sudetinga islaikyti procesu tarpusavio balansa ir darna. Nors vadovaujantis atviros ekonomikos koncepcija manoma, kad isoriniai veiksniai daro palankia itaka atskiru saliu pletrai, si itaka reiskiasi labai nevienodai ir kontraversiskai, ypac pereinamosios ekonomikos saliu atzvilgiu (Ciegis, Gineitiene 2008; Burinskiene, Rudzkiene 2007). …
Archive | 2007
Vitalija Rudzkienė; Marija Burinskienė
The Social Sciences | 2013
Marija Burinskienė; Vitalija Rudzkienė; Dovilė Lazauskaitė
Archive | 2015
Vitalija Rudzkienė; Vytautas Azbainis
Environmental Research, Engineering and Management | 2013
Vitalija Rudzkienė; Imantas Lazdinis; Vytautas Azbainis
Sustainable Development Strategy and Practise | 2012
Imantas Lazdinis; Vitalija Rudzkienė; Vytautas Azbainis
Business Systems & Economics | 2012
Vitalija Rudzkienė; Vytautas Azbainis