Andrius Macas

Postoperative pain management in pediatric patients undergoing minimally invasive repair of pectus excavatum: the role of intercostal block.

PURPOSEnThere are no published data regarding value of intercostal block following pectus excavatum repair. Our aim was to evaluate the efficacy of intercostal block in children following minimally invasive repair of pectus excavatum (MIRPE).nnnMETHODSnForty-five patients given patient-controlled analgesia (PCA) with morphine postoperatively were studied. Twenty-six patients were given bilateral intercostal blocks after induction of anesthesia (PCA-IB group), and nineteen patients were retrospective controls without regional blockade (PCA group). All patients were followed up 24 h postoperatively.nnnRESULTSnA loading dose of morphine (0,1±0,49 mg/kg) before starting PCA was used in seventeen patients in PCA group vs. no patient in PCA-IB group. Cumulative used morphine doses were lower up to 12 h after surgery in PCA-IB group (0,29±0,08 μg/kg) than in the PCA group (0,46±0,18 μg/kg), p<0,01. There were no differences in pain scores, oxygen saturation values, sedation scores, and the incidence of pulmonary adverse events between the two groups. There was a tendency towards less morphine-related adverse effects in PCA-IB group compared to PCA group (p<0,05). No complications related to the intercostal blocks were observed.nnnCONCLUSIONnBilateral intercostal blocks following MIRPE are safe and easy to perform and can diminish postoperative opioid requirement. Double-blind randomized study is required to confirm the potential to diminish opioid related side effects.

Post-Anesthesia Care, Intensive Care And High Dependency Unit Services

Santrauka Poanestezinė priežiūra ir intensyvioji terapija – rutininės paslaugos, teikiamos pasaulio bei Lietuvos ligoninėse, tačiau susidūrus su problema, kai dažnai intensyviosios terapijos skyriai yra perpildomi pacientų, kurie nereikalauja intensyviosios terapijos, o ligoniai po didžiųjų operacijų dažnai būna per sunkios būklės, kad galėtų būti gydomi skyriaus palatose, prieita prie tarpinio skyriaus koncepcijos. Intensyviosios priežiūros skyriustarsi buferinė zona tarp intensyviosios terapijos ir skyriaus palatos, leidžiančios teikti adekvačias sveikatos priežiūros paslaugas, kurių reikalauja paciento būklė. Šio straipsnio tikslas yra palyginti ir atskirti poanestezinės priežiūros, intensyviosios terapijos ir intensyviosios priežiūros paslaugas. Straipsnyje aptariami intensyviosios priežiūros skyriaus tikslai, kriterijai, darbo organizavimo niuansai remiantis pasaulio ligoninių praktika.

Ttransversus abdominis plane (TAP) blokada

TAP blokada tampa vis svarbesne multimodalinio nuskausminimo dalimi. TAP blokados panaudojimasužtikrina efektyvią analgeziją ir sumažina morfinoporeikį pooperaciniam skausmui malsinti po retropubinės prostatektomijos operacijų, kolorektalinėschirurgijos operacijų, cezario pjūvio, histerektomijos,laparoskopinių apendektomijų bei kirksniniųisvaržų plastikos operacijų. Tai nebrangus, paprastasir efektyvus būdas su retomis komplikacijomisir beveik neturintis kontraindikacijų. Ultragarso pagalba galima ženkliai padidinti blokados atlikimo patikimumą ir isvengti retų specifinių komplikacijų. TAP blokada pasitvirtino kaip konkurencinga alternatyvaauksiniam standartui, epidūrinei analgezijai.

Postoperative Analgesia for Total Knee Arthroplasty: Epidural Analgesia or Nervus Block

Santrauka Pooperacinis skausmas po totalinės kelio sąnario artroplastikos iki šių dienų išlieka aktuali problema pacientams bei gydančiajam personalui visame pasaulyje [1]. Ūmaus pooperacinio skausmo intensyvumas tiesiogiai koreliuoja su lėtinio skausmo išsivystymo rizika [3]. Todėl tinkamai parinktas anestezijos metodas su galimybe tęsti regioninį nuskausminimą yra viena iš sąlygų, garantuojančių adekvatų pooperacinio skausmo malšinimą bei tolimesnę gijimo eigą. Mūsų tyrimo tikslas buvo įvertinti pooperacinio skausmo malšinimo efektyvumą, papildomų analgetikų poreikį, motorinės blokados, hemodinamikos rodiklių bei pašalinių reiškinių išraišką po kelio sąnario totalinės artroplastikos operacijų, po kurių taikyta tęstinis epidūrinis skausmo malšinimas arba tęstinė juosmeninio rezginio blokada. Buvo atliktas perspektyvinis tyrimas, į kurį įtraukti 36 pacientai, kuriems atliktos pirminės kelio sąnario protezavimo operacijos. Pagal randomizaciją, atliktą operacijos dieną, pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes– kontrolinę ir tiriamąją (juosmeninio rezginio blokada). Visi pacientai buvo prašomi įvertinti skausmą pirmąją, 3, 6 ir 24 val. po operacijos. Registruotas subjektyvus skausmas pagal VAS (dešimt balų), motorinė blokada pagal Bromage skalę, papildomų analgetikų poreikis, hemodinaminiai rodikliai, pašaliniai reiškiniai. Rezultatai parodė, kad ūminio skausmo malšinimas pirmosiomis 24 val. po operacijos buvo vienodai efektyvus pacientams, kuriems atlikta epidūrinė analgezija ir juosmeninio rezginio blokada (p> 0,05). Motorinės blokados, papildomų analgetikų poreikio, pašalinių reiškinių dažnio bei hemodinamikos rodiklių išraiška tarp grupių nesiskyrė.

Focus Assessed Echocardiography Performed By Inexperienced Examiners In A Cardiac Intensive Care Unit / Fok Spe Kusētā Ehokardiogrāfija, Ko Sirds Ķirurģijas Intensīvās Terapijas Nodaļā Veic Nepieredzējuši Ciālisti

Abstract Focus assessed echocardiography (FATE) provides an excellent possibility to evaluate basic haemodynamic determinants, such as preload, afterload, contractility, compliance and relaxation, by observing obvious pathology, assessing wall thickness and chamber dimensions, biventricular function, and pleura, and relating the acquired information to the clinical situation. The goal of this study was to evaluate the applicability of FATE protocol in cardiac ICU when it was performed by inexperienced examiner. A total of 101 patients with acute myocardial infarction (AMI) were enrolled in the study. All AMI subjects were examined by two examiners with no previous experience in ultrasound using standard FATE protocol with addition of inferior vena cava (IVC) and aortic views. Data collected by inexperienced examiners was compared with the data from echocardiography performed by a cardiologist. We acquired a mean number of 5.75 ± 1.2 informative echo windows for each patient of 7 used in protocol. Mean number of informative echo windows acquired for one patient was greater in the non-smoker compared to no respiratory disease patient group (6.0 ± 1.2 vs 5.3 ± 1.8; p = 0.032). Quantitative echo measurements from inexperienced examiners correlated with measurements conducted by a cardiologist: LVEDD (R = 0.74; p < 0.01); IVSd (R = 0.71; p < 0.01); LVPWd (R = 0.61; p < 0.01). Substantial inter-observer agreement was observed for evaluation of diastolic function (K = 0.68; p < 0.01) and presence of pleural effusion (K = 0.76; p < 0.01). Abstract Fokusētā ehokardiogrāfija (EhoKG) ir lieliska metode, lai izvērtētu galvenos hemodinamikas rādītājus: sirds priekšslodzi, pēcslodzi, mio- karda kontrakti litāti, tā spēju iestiepties un atslābt, miokarda sieniņas biezumu, sirds kambaru izmērus un funkciju, kā ari novērtēt pleiras telpu, iegūto informāciju piemērojot konkrētai klīniskai situācijai. Pētījuma mērķis bija novērtēt fokusētās EhoKG iegūtos datus, to veicot nepieredzējušam speciālistam sirds ķirurģijas intensīvās terapijas nodaļā. Pētījumā iekļauts 101 pacients ar akūtu miokarda infarktu, kuriem divi speciālisti bez iepriekšējas pieredzes ultrasonogrāfijas izmeklēšanā veica fokusēto EhoKG pēc standarta protokola, papildus izmantojot apakšējās dobās vēnas un aortālos skatu logus. Iegūtie dati tika salīdzināti ar profesionāla ehokardiogrāfista fokusētās EhoKG izvērtējumu. Katram pacientam tika iegūti 5,75 ± 1,2 informatīvi EhoKG skatu logi no iespējamiem septiņiem. Tos labāk izdevās redzēt nesmēķētājiem un pacientiem bez respiratora trakta saslimšanām (6.0 ± 1,2 vs 5,3 ± 1,8; p = 0,032). Kvantitatīvie EhoKG mērījumi, kurus veica nepieredzējis ITN speciālists, korelēja ar tiem, kurus veicis pieredzējis EhoKG kardiologs: kreisā kambara beigu diastoliskais diametrs LVEDD (R = 0,74; p < 0,01); starpkambaru defekts IVSd (R = 0Jp < 0,01); kreisā kambara mugurējās sienas izmērs LVPVVd (R = 0,61; p < 0,01). Līdzīgi dati tika iegūti arī, izvērtējot diastolisko funkciju (K = 0,68; p < 0,01) un šķidrumu pleiras telpā (K= 0,76; p < 0,01).