Darius Trepenaitis

Single shot intercostal block for pain management in pediatric patients undergoing the Nuss procedure: a double-blind, randomized, controlled study

PURPOSE The aim of this study was to investigate the efficacy of a single shot intercostal block for pain control in pediatric patients undergoing the Nuss procedure. METHODS A double-blind, randomized, controlled study was performed. Thirty patients received a single shot bilateral intercostal block with levobupivacaine (L group) and 30 patients with 0.9 % saline (S group). Standardized baseline analgesia was applied for all patients. Morphine consumption, pain scores, respiratory depression, nausea and vomiting, and urinary retention were recorded every 3h for 48h after surgery. RESULTS The loading dose of morphine was lower (p<0.00001) in the L group. There were significantly lower morphine doses up to 6h after surgery and VAS scores up to 3h after surgery in the L group (p<0.001 and p=0.0003, respectively). The incidence of nausea and vomiting was lower in the L group (<0.00001). The incidence of urinary retention was lower in the L group (p=0.019). CONCLUSIONS A single shot IB is an effective additional treatment for pediatric patients undergoing the Nuss procedure and results in the reduced consumption of morphine, less postoperative pain, and fewer opioid-related adverse effects.

Monitoring of Hypercoagulability by Thromboelastography in Bariatric Surgery

Background Obesity is known as a major risk factor for postoperative vein thrombosis. Thromboelastography (TEG) is used to monitor viscoelastic features of blood clots. The aim of this study was to determine hypercoagulable states in patients undergoing bariatric surgery and to assess dynamics of coagulation parameters in the perioperative setting using TEG. Material/Methods We included 60 consecutive patients undergoing bariatric surgery. TEG alterations were assessed at 4 time points: at baseline, after the surgery, and on postoperative day 1 (POD1) and 2 (POD2). Hypercoagulable state was defined when patients showed clot strength (G) of ≥11 dynes/cm2 or maximum amplitude (MA) ≥68 mm. Results Fourteen patients (23.3%) out of 60 showed hypercoagulability prior to surgery on TEG. Fibrinogen levels were significantly higher in the G ≥11 group compared to the G <11 group, at 4.2 and 3.8 g/l, respectively (p=0.02). Seventeen patients (28.3%) had MA ≥68 mm at baseline. Fibrinogen levels increased significantly from 3.90 at baseline to 4.16 g/l in POD2 (p<0.001). There was an increase in mean reaction time from baseline (6.74 s) to POD2 (7.43 s, p=0.022). We found a correlation between baseline fibrinogen levels and MA (R=0.431, p=0.001) or G (R=0.387, p=0.003). ROC curve analysis showed that fibrinogen levels can predict clot strength (G) ≥11 dynes/cm2 with AUC=0.680 (p=0.044). Conclusions A considerable proportion of patients referred to bariatric surgery show a trend towards hypercoagulability on TEG. This study shows the potential of hypercoagulation monitoring by TEG in the perioperative setting of bariatric surgery.

Thrombosis Related ABO, F5, MTHFR, and FGG Gene Polymorphisms in Morbidly Obese Patients

Objective. Obesity is a well-known risk factor for thrombotic complications. The aim of the present study was to determine the frequency of thrombosis related ABO, F5, MTHFR, and FGG gene polymorphisms in morbidly obese patients and compare them with the group of nonobese individuals. Methods. Gene polymorphisms were analyzed in 320 morbidly obese patients (BMI > 40 kg/m2) and 303 control individuals (BMI < 30 kg/m2) of European descent. ABO C>T (rs505922), F5 C>G (rs6427196), MTHFR C>T (rs1801133), and FGG C>T (rs6536024) SNPs were genotyped by RT-PCR. Results. We observed a tendency for MTHFR rs1801133 TT genotype to be linked with morbid obesity when compared to CC genotype; however, the difference did not reach the significant P value (OR 1.84, 95% CI 0.83–4.05, P = 0.129). Overall, the genotypes and alleles of rs505922, rs6427196, rs1801133, and rs6536024 SNPs had similar distribution between morbidly obese and nonobese control individuals. Distribution of height and weight means among individuals carrying different rs505922, rs6427196, rs1801133, and rs6536024 genotypes did not differ significantly. Conclusions. Gene polymorphisms ABO C>T (rs505922), F5 C>G (rs6427196), MTHFR C>T (rs1801133), and FGG C>T (rs6536024) were not associated with height, weight, or morbid obesity among European subjects.

Post-Anesthesia Care, Intensive Care And High Dependency Unit Services

Santrauka Poanestezinė priežiūra ir intensyvioji terapija – rutininės paslaugos, teikiamos pasaulio bei Lietuvos ligoninėse, tačiau susidūrus su problema, kai dažnai intensyviosios terapijos skyriai yra perpildomi pacientų, kurie nereikalauja intensyviosios terapijos, o ligoniai po didžiųjų operacijų dažnai būna per sunkios būklės, kad galėtų būti gydomi skyriaus palatose, prieita prie tarpinio skyriaus koncepcijos. Intensyviosios priežiūros skyriustarsi buferinė zona tarp intensyviosios terapijos ir skyriaus palatos, leidžiančios teikti adekvačias sveikatos priežiūros paslaugas, kurių reikalauja paciento būklė. Šio straipsnio tikslas yra palyginti ir atskirti poanestezinės priežiūros, intensyviosios terapijos ir intensyviosios priežiūros paslaugas. Straipsnyje aptariami intensyviosios priežiūros skyriaus tikslai, kriterijai, darbo organizavimo niuansai remiantis pasaulio ligoninių praktika.

Surgical Wound Infiltration with Local Anaesthetic - Applications and Benefits

Skausmas ir jo slopinimas islieka viena svarbiausių problemų pooperaciniu laikotarpiu. Nuolat ieskoma naujų metodų jam malsinti ir stengiamasi kiek įmanoma geriau suprasti skausmo atsiradimo priežastis ir jas pasalinti. Siame straipsnyje siekiame apžvelgti vieną is skausmo malsinimo būdų po operacijų – žaizdų infiltraciją vietiniais anestetikais ir kitais vaistais. Apžvelgiami būdai: vienkartinė infiltracija, nuolatinė infuzija bei anestetikai aerozolio pavidalu; dažniausiai vartojami medikamentai ne tik moksliniuose tyrimuose, bet ir praktikoje. Pagrindinis dėmesys skirtas dabartiniam pritaikymui abdominalinės chirurgijos, traumatologijos, akuserijos-ginekologijos srityse. Siekta kuo labiau apibendrinti ir susisteminti siomis temomis publikuotus mokslinius straipsnius ir apžvelgti vietinės žaizdų infiltracijos naudą. Isvados – nors ir yra stebimas teigiamas poveikis atliktuose tyrimuose, taciau infiltracinis nuskausminimas vietiniais anestetikais dar reikalauja tolimesnių tyrimų, kurie padėtų sukurti tinkamas rekomendacijas pooperaciniam skausmui malsinti. doi:10.5200/sm-hs.2012.018

Diagnosis, Medical Treatment and Liver Transplantation Aspects in Portopulmonary Hypertension

Sio straipsnio tikslas - apžvelgti portopulmoninės hipertenzijos patogenezės, klinikinių israiskų, diagnostikos ir gydymo aspektus. Tobulėjant bei pleciantis transplantologijos mokslui, portopulmoninė hipertenzija tampa vis aktualesne problema. Maždaug 5-8% kepenų transplantacijai ruosiamų pacientų pasireiskia si patologinė būklė. Nustatyta, kad portopulmoninė hipertenzija ženkliai didina komplikacijų, susijusių su kepenų transplantacija, riziką bei blogina pacientų prognoze. Tik nuodugnus pacientų istyrimas ir kompleksinis plaucių kraujotakos hemodinaminių parametrų bei desiniojo skilvelio funkcijos įvertinimas leidžia parinkti optimalią gydymo taktiką. Siuo metu portopulmoninės hipertenzijos patogeneziniai mechanizmai nėra iki galo isaiskinti, bet nustatyta, kad jos issivystymui turi reiksmės plaucių kraujagyslių endotelio pažaida, vazokonstrikcinių mediatorių dominavimas, kraujagyslių remodeliacija ir trombozė. Kol kas portopulmoninės hipertenzijos gydymo standardai yra „pasiskolinti“ is kitų etiologijų plautinių hipertenzijų gydymo algoritmų, kadangi dar nėra užtektinai perspektyvinių atsitiktinių imcių tyrimų bei visuotinai priimtų rekomendacijų. Svarbiausią grandies vietą siuolaikiniame plautinės hipertenzijos gydyme sudaro vazodiliatacinės medžiagos. Ankstyvas ir tinkamas medikamentinis gydymas daugeliui pacientų gali palengvinti simptomus, pagerinti bendrą būkle ir netgi įgalinti sėkmingai atlikti kepenų persodinimo operaciją. doi:10.5200/sm-hs.2012.109